Mokslininkai sako, ryte bėgioti negerai, nes organizmas dar miega ir jam čia baisiausias stresas. Be to, ryte kur kas sunkiau pasiekti tokių pat gerų rezultatų1. Kiti mokslininkai sako, kad geriausia bėgioti tokiu laiku, kokiu, tikėtina, vyks ir Jūsų varžybos (tarsi visi dėl varžybų tik ir bėgioja) 2. Treti sako apskritai geriau nelakstykit, nes dar prisilakstysit 3.
Ir taip toliau, ir panašiai.
O man atrodo, kartais geriausia tiesiog „pasimatuoti“ pačiam ir pažiūrėti, kas tavo kūnui (pa)tinka, o kas ne. Taigi, nesiremsiu aš jokiais moksliniais tyrimais, gydytojų patarimais ar prietarais. Ką kas besakytų, ankstyvas rytas, mano giliu įsitikinimu, yra pats geriausias laikas prasibėgti. Reikia įrodymų? Štai net penki jų:
Dėmesio! Jei niekada anksčiau nebėgiojote, dėl galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
1. Nerealūs vaizdai
Bundanti gamta – nuostabus, nepakartojamas (tikrąja to žodžio prasme) ir neatsibostantis reginys. Kad pasidžiaugti juo, žinoma, bėgioti reiktų ten, kur tos gamtos yra. Vilniuje aš labiausiai mėgstu bėgioti Vingio parke. Stebėti, kaip jis keičiasi diena iš dienos ir kasryt kyla naujai dienai yra visiškai nerealu.
Kodėl būtent rytas tam tinka labiausiai? Visų pirma dėl to, kad rytinė saulė šviečia ypatingu kampu. Ryto šviesai tai suteikia ypatingą spalvą, o šešėliams – ypatingą faktūrą. Tai tas magiškas momentas, auksinė valanda, dėl kurios profesionalūs fotografai pamiršę viską keliasi anksčiau už viens kitą ir bėga į lauką laukti, kol prasidės stebuklai4.
Be to, tik ryte gali pamatyti, kaip kartu su tavim skuodžia tik ką pabudę zuikiai, drąsiau į krantą išlipa bebrai, o ir rūkas toks nuostabus būna tik rytais.
Nuotrauka, kurią matote straipsnio viršuje, padaryta vieną tokį ankstyvą šeštadienio rytą bėgiojant būtent Vingio parke. Pasakiškas vaizdelis! Dieną ar vakare nieko panašaus nepamatysite.
2. Niekas negali sugriauti Jūsų planų
Žinote, kaip vakarais būna, kad staiga atsiranda netikėtų reikalų? Tenka netikėtai pasėdėti ilgiau darbe? Vakarienė užsitęsia netikėtai?
Tai štai ryte taip niekada nebūna.
Atsikeli, o visi kiti dar miega. Žvilgt į termometrą, apsirengi, stiklinė vandens, į batelius ir į trasą!
Beje, dėl tos pačios priežasties rytas yra tinkamiausias metas ir keisti įpročius, atlikti ryto ritualą (jei tokį turite) ar net prasibėgus pamedituoti. Aš turiu savo ypatingą ryto ritualą ir būtent rytas padeda jį išlaikyti.
3. Bėgimas užduoda ritmą visai dienai
Didelę dalį dienos praleidžiu prie kompiuterio ekrano, todėl jeigu dieną pradedu vangiai, taip ją ir nugyvenu. O štai pradėdamas dieną energingai – bėgimu – įgaunu ritmą ir tai nerealiai pagerina mano dienos kokybę.
Žinoma, tam daug įtakos turi ir ryto ritualas, bet jeigu tai būtų vakaro ritualas, neabejotinai jis bent kas antrą vakarą nuplauktų.
Ilgą laiką apskritai nemaniau, kad galiu įtakoti savo būseną (t.y. šiandien jausiuosi puikiai, ar š*dinai), bet pradėjęs rytais bėgioti ir sąmoningai nusiteikdamas puikiai dienai, supratau, kad galiu daugiau nei maniau! 😉
4. Visiška Ramybė
Nežinau, ar žinote, bet rytais nebėgiojate ne tik Jūs. Rytais nebėgioja beveik niekas. Tai toks ramus laikas, kuomet sutikęs kitą bundančią (ir bėgančią) sielą neturi kito pasirinkimo kaip tik nusišypsoti jai. O ir ji tau dažniausiai atsakys tuo pačiu. Tiesiog. Nes tai taip netikėta. Kiekvieną kartą.
Taigi, jeigu Jums patinka bėgioti tokiu laiku, kai visas pasaulis Jūsų – rytas tam tinka idealiai.
5. Puikus metas paklausyti audioknygą
Vakaras, žinoma, irgi puikiai tam tinka. Bet. Ryte knygą klausyti mėgstu labiausiai dėl to, kad ji dažnai užduoda toną visai dienai.
Būna, išgirsti naują idėją, kurią norisi tučtuojau ir įgyvendinti. Tuomet supranti, kad dar tik 7 ryto ir įgyvendinti jai turi visą ateinančią dieną. Ir apsidžiaugi! Ir taip beveik kiekvieną rytą.
Gerai, o tai kada tas ankstyvas rytas?
Kaip jau neabejotinai spėjote įsitikinti, geresnio laiko pabėgioti kaip ankstyvas rytas tiesiog nėra. Klausimas tik, tai kada tas ankstyvas rytas? Kaip sakoma, it depends. Aš pvz atsikeliu apie 5:30, dažniausiai jau iš vakaro būnu patikrinęs oro sąlygas ir susiruošęs aprangą, kad vos tik pabudęs per kelias minutes atsidurčiau lauke (kol neįsijungė protas, kuris neabejotinai rastų priežasčių dar truputi pasnausti ar šį rytą apskritai nepajudėti iš lovos).
O jau išlindęs pajuntu tokį malonumą, kad antrų minčių nebelieka. Taigi, rekomenduoju susirasti netoliese tokią vietą, kur bėgioti būtų malonu širdžiai ir akiai. Ir, vieną ankstų rytą, nepatingėti išsiropšti iš lovos ir drožti tiesiai į lauką.
P.S. Įprasti keltis taip anksti kai kam gali būti neabejotinai sunku, tad jei įdomu, apie tai, kaip greitai įprasti keltis anksti ryte parašiau štai čia.
Pasidalink: