Su pirmosiomis Yuval Noah Harari knygomis viskas buvo kaip ir aišku: Sapiens – apie žmonijos praeitį (jo gyvenimo tema), Homo Deus – pasvarstymai apie ateitį (taip pat labai artimai siejasi su jo tyrinėjimais).
O kaip su „21 pamoka XXI amžiui“? Kas čia per pamokos? Ir kas jis toks, kad mums pamokslautų?
Jei trumpai, „21 pamoka XXI amžiui“ – tai Harari pamąstymai apie tai, su kokiais iššūkiais žmonija susiduria šiandien, dėl ko verta sunerimti, o kas yra medijos išpūstas burbulas, į kūrį realiai galime nekreipti dėmesio.
Jis paliečia tokias temas kaip:
- Terorizmas
- Klimato kaita
- Dirbtinis intelektas
- Privatumo grėsmės
- Didėjantis kompleksiškumas
- Mažėjantis tarptautinis bendradarbiavimas
- Ir k.t.
Taip pat jis skiria dėmesio diskusijai kaip keičiasi darbo rinka, kokie pokyčiai vyksta su religijom, švietimu, karais, žmonių migracija, kokie duomenis yra renkami apie jus ir ko ten ieško didžiosios kompanijos.
Knygoje nėra jokių receptų, taigi tikrai čia nėra „daryk taip ir būsi laimingas“ tipo saviugdos knyga. Realiai Hararis čia kelia (labai teisingus) klausimus. Ir, nežinau kaip jum, bet man visos šios diskusijos pasirodė be galo įdomios. Ir tikrai įnešė aiškumo (ypač dėl to, kas svarbu, o kas – not so much).
Tačiau štai ką savo atsiliepime apie šią knygą kritikuoja Microsoft įkūrėjas Bill Gates:
<...> Kad ir kaip žaviuosi Harariu, kad ir kaip man patiko „21 pamoka“, buvo dalykų, su kuriais aš nesutinku. Džiugu, kad jis parašė apie nelygybę, bet jo prognozę aš vertinu skeptiškai. Prognozę, kad XXI amžiuje „duomenys taps svarbesni už žemę ir mašinas“, ir atskirs turtingus žmones nuo visų kitų. Žemė visada bus labai svarbi, ypač pasaulio gyventojų skaičiui artėjant prie 10-ties milijardų. Tuo tarpu duomenys apie svarbiausias žmonių veiklas, pavyzdžiui, maisto auginimą ar energijos gamybą, taps dar plačiau prieinami. Paprasčiausias informacijos turėjimas netaps konkurenciniu pranašumu. Žinojimas ką su tuo daryti – taps.
Taip pat tikėjausi pamatyti daugiau niuansų Harari diskusijoje apie duomenis ir privatumą. Jis teisingai pažymi, kad šiuo metu renkama daugiau asmeninių duomenų nei bet kada anksčiau. Tačiau jis nediferencijuoja tarp skirtingų duomenų tipų – batų, kuriuos mėgstate pirkti ir ligų, į kurias esate genetiškai linkęs, – arba kas renka šią informacija, ar kaip ja naudojasi. Pirkinių istorija ir ligos istorija renkama skirtingų organizacijų, apsaugoma skirtingomis apsaugos priemonėmis, ir naudojama skirtingais tikslais. Identifikavus šį skirtumą, jo diskusija šia tema būtų buvusi labiau informuota.
Taip pat likau nepatenkintas skyriumi apie bendruomenes. Harari teigia, kad socialinė žiniasklaida, įskaitant Feisbuką, uždarydama vartotojus į socialinius burbulus ir skatindama diskusijas tik šiuose ratuose, prisideda prie politinės poliarizacijos. Tame tikrai yra tiesos, tačiau jis neįvertina šių priemonių teikiamos naudos apjungiant šeimas ir draugus išsibarsčiusius po visą pasaulį.<...>
Bet Harari yra toks stimuliuojantis rašytojas, kad, net ir nesutikdamas su juo, norėjau toliau skaityti ir mąstyti. Visos trys jo knygos kelia tą patį klausimą: kas suteiks mūsų gyvenimui prasmę ateinančiais dešimtmečiais ir šimtmečiais? Iki šiol žmonijos istoriją lėmė noras gyventi ilgesnį, sveikesnį, laimingesnį gyvenimą. Jei mokslo dėka ši svajonė galiausiai taps realybe daugeliui žmonių, ir žmonėms nebereikės dirbti tam, kad prasimaitintų ar apsirengtų, tai dėl ko tuomet rytais kelsimės?
Aš jokiu būdu nekritikuoju Harario dėl to, kad jis kol kas neturi galutinių atsakymų. Niekas jų neturi. Tikiuosi, kad ateityje jam pavyks rasti daugiau atsakymų. O kol kas – jis pradėjo be galo svarbią diskusiją apie tai, kaip reikės gyventi 21-ajame amžiuje.“
Taip kad, spręskite patys ;).
Beje, jeigu (kaip ir aš) neturite laiko knygą skaityti, labai rekomenduoju pasiklausyti audioknygos. Ją rasite Audiotekoje štai čia.
Apie Autorių
Pasidalink:
