Knyga, apie kurią noriu papasakoti tau šiandien, mano gyvenime atsirado labai keistai. Nuo pat pirmos akimirkos, kai išgirdau apie ką ji, įvyko stipri atmetimo reakcija. Ir taip net juokingai… nors knygos tema visai nejuokinga.

Beje, primenu, kad šį ir kitus mūsų straipsnius gali perklausyti — čia:

Žodžiu. Kalbam su terapeute… (taip, jau kurį laiką lankausi terapijoje — ir tikrai manau, kad visiems ne pro šalį būtų pasirūpinti ne tik fizine, bet ir psichine savo sveikata). Kalbam su terapeute ir ji lyg tarp kitko užsimena apie kopriklausomybę.

Ne, ne priklausomybę, o ko-priklausomybę.

Kopriklausomybė

Kopriklausomi — tai tokie žmonės, kurie yra.. kaip čia pasakius, priklausomi nuo kitų žmonių, turinčių priklausomybę — priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, pornografijos, psichologinio/emocinio smurto ar pan.

Kitaip tariant, ko-priklausomieji turi kiek liguistą poreikį „rūpintis“ žmonėmis, kurie turi tam tikrą priklausomybę. Iki tokio lygio, kad jie net gali kituose paskatinti ar, mažų mažiausiai, palaikyti tą priklausomybę.

Nėra vieno visuotinai priimto kopriklausomybės apibrėžimo, todėl šiek tiek vėliau pasidalinsiu kokie elgesio modeliai būdingi kopriklausomiems — galėsi nesunkiai pasitikrinti, ar tu nesi kopriklausomas.

Grįžkim į terapeutės kabinetą. Terapeutė pasakoja man visus šituos dalykus ir.. kadangi ji jau žino, kad aš geriausiai įsisavinu žinias iš knygų ar audioknygų, ji pasiūlo man vieną tokią knygą, kurios pavadinimas — vienas paprastas lietuviškas žodis. Ir kuri, pasak jos, yra būtent tai ko man reikia.

Knyga

Sakau, Okey — pasidomėsiu. Sesija baigiasi, einu Pranciškonų vienuolyno koridorium ir.. bandau prisiminti, koks buvo tos knygos pavadinimas. Niekaip neprisimenu. Ai, galvoju, nieko tokio. Vėliau parašysiu jai.

Nusprendžiu paskrolinti. Išsitraukiu telefoną — trys praleisti skambučiai. Iš to paties numerio. Na, galbūt kažkas skubaus. Perskambinu.

„Laba diena, aš esu muzikos mokytoja iš Ukmergės, labai norėčiau garsinti knygas…“

(atsidūstu).. na, galvoju, dabar tikrai ne pats geriausias metas. Jei atvirai, mums gan dažnai rašo ir skambina vyrai ir moterys, norintys garsinti knygas. Bet O.K., galvoju, pasikalbėkim.

Ji kalba toliau: „… bet iš tiesų tai yra viena knyga, kurią aš labai norėčiau garsinti. Ši knyga visiškai pakeitė mano gyvenimą — ji vadinasi…“

Negaliu patikėti! Bet taip — tai ta pati knyga, kurią man tik ką prieš 5 minutes rekomendavo terapeutė. Baigiam pokalbį su mokytoja iš Ukmergės, padedu ragelį ir…. keisčiausias dalykas — vėl niekaip negaliu prisiminti knygos pavadinimo!

Pavadinimas

Bet jau esu visiškai suintriguotas — apie šią knygą niekada anksčiau nebuvau girdėjęs (ar bent man taip atrodo), o dabar — terapeutė, mokytoja iš Ukmergės.. ir dar aš niekaip neatsimenu jos pavadinimo. Labai įdomu.

Rašau žinutę terapeutei: „nepatikėsit, kas ką tik atsitiko…“. Ji, aišku, juokiasi. Sako: „Buvau tikra, kad iškart pamirši knygos pavadinimą. Visiškai natūrali atmetimo reakcija. Protas nenori pokyčio, o knyga taiko tiesiai į dešimtuką. Aišku, kas galėjo pagalvoti, kad ta moteris susisieks… “ Ir, ačiū Dievui, parašė žinutėje knygos pavadinimą.

Tą pačią akimirką susiradau audioknygą, nusipirkau ir pradėjau jos klausyti. Kas, beje, nebuvo lengva. Tikrai ne kartą reikėjo atsisukinėti audioknygą, kad gerai išgirsti kiekvieną mintį. Jaučiau didžiulį pasipriešinimą, bet priėmiau tai kaip iššūkį — žinojau, kad nesąmoningai bus tikrai didžiulis pasipriešinimas ir man reikės gerokai padirbėti, kad jį įveikti.

Kaip sakoma, „tai buvo karti tabletė, bet man jos labai…. labai reikėjo“. Šios audioknygos dėka dar geriau supratau ir kodėl man „staiga“ prireikė Brene Brown audiokurso „Pažeidžiamumo galia“, su kuriuo kelionę buvau pradėjęs jau šiek tiek anksčiau. Labiausiai — dėl uždarytų emocijų, kas taip pat yra labai būdinga kopriklausomiems.

Kopriklausomiems būdinga…

Štai kiti dalykai, būdingi ko-priklausomiems:

• Sunku priimti sprendimus, ypač kai tai liečia kitus,
• Sunku pasakyti „Ne“,
• Sunku priimti komplimentus,
• Nuobodu jei nėra problemų, kurias reiktų išspręsti,
• Norisi viską padaryti už kitus,
• Nesijauti gerai darydamas tai, kas patinka tau,
• Dažnai jauti nepagrįstą nerimą,
• Esi pasiryžęs viską padaryti dėl kitų, nors jie ir neatsako tuo pačiu,
• Santykis su vienu žmogum tampa svarbesnis už visus kitus santykius tavo gyvenime,
• Esi linkęs užmegzti santykius, kurie tave skaudina,
• Nerodai kitiems (net artimiesiems) savo tikrųjų jausmų,
• Jei kažkas tave liūdina, laikai tai savyje, kol nepasieki kritinės pratrūkimo ribos,
• Esi pasiryžęs padaryti viską, kad tik išvengti atviro konflikto,
• Dažnai jauti didelę baimę ar artėjančią nelaimę,
• Pirmenybę teiki kitų, ne savo poreikiams…

Jeigu ir tu sutinki su dauguma šių teiginių, labai gali būti, kad esi kopriklausomas.

Jei taip — ši audioknyga padės geriau suprasti — kas tai, kaip tai prasidėjo, o svarbiausia — ką su tuo daryti. Kaip nuo to pagyti. Nežinau kaip bus tau, bet man vien suvokimas, kad ne man vienam taip, kad šie mano „būdo bruožai“ turi priežastį ir kad nuo to įmanoma pagyti — buvo labai išlaisvinantis.

Klausyti reiks ne kartą

Pokytis, žinoma, nebus labai greitas, šią audioknygą perklausyti greičiausiai reikės ne kartą. Ir manau ne tik šią, bet ir dar bent porą kitų audioknygų (pvz. šią ir šią).

Bet, ką aš supratau klausydamas šios knygos, tai kad ne tik galiu bet ir noriu:

• išmokti pasakyti „Ne“,
• nebebijoti rodyti savo tikrųjų jausmų — ne tik sau, bet ir kitiems,
• nustoti daryti meškos paslaugas ir taip leisti kitiems tapti savarankiškais,
• išmokti tenkinti ne tik kitų, bet ir savo poreikius — ir tuo džiaugtis,
• nustoti be pagrindo nerimauti,
• išmokti palaikyti santykius su draugais,
• nustoti dėl visko kaltinti kitus, save ir realiai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Kad ir kaip ironiškai tai skambėtų, bet tai, kas iš pradžių mane motyvavo labiausiai — tai suvokimas, kad sveikdamas nuo kopriklausomybės, taip galimai padedu ir priklausomybių turintiems žmonėms savo aplinkoje.

Pabaigai noriu pasidalinti viena ištrauka iš knygos, kurioje autorė pasakoja apie savo susidūrimą su kopriklausomais:

„Daug žmonių, su kuriais dirbau, buvo apsėsti tų, kuriais rūpinosi. Kai paklausdavau jų, ką jaučia, jie išvardydavo tai, ką jaučia tas kitas asmuo. Kai paklausdavau, ką daro, jie atsakydavo, kad tai, ką daro kitas. Jų dėmesio centre buvo kitas asmuo ar dalykas, o ne jie patys. Kai kurie taip pragyveno ilgus metus – nerimaudami dėl kitų, reaguodami į jų veiksmus ir stengdamiesi juos kontroliuoti. Jie buvo kitų žmonių kiautas, kartais beveik nematomas. Jų energija buvo išsekusi, nes buvo nukreipta į kitus. Jie negalėjo pasakyti man, ką jaučia ar mąsto, nes to nežinojo. Dėmesį buvo sutelkę ne į save.“

Jeigu tau tai bent kiek pažįstama, kviečiu iš arčiau susipažinti su šia Audioteka naujiena.

Trumpai apie audioknygą:

Autorius: Melody Beattie
Pavadinimas: „NE-PRIKLAUSOMI. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi“
Skaito: Agnė Kaktaitė
Trukmė: 8 val. 55 min.
Ištrauka: 40 min.

Linkėjimai,

 

 

 

---

---