|
|
|
|
Taigi, klausiau aš šios knygos ir jau maniau, kad nebeištversiu. Ir net pagalvojau, kad būsiu prisišnekėjęs, kai pasiūliau leidybos komandai, kad reiktų išleisti šią knygą (matyt buvau jaunas ir kvailas). Laimei, ties trečia valanda su puse, knygoje įvyksta lūžis. Ir viskas paaiškėja. „Ak tai štai kodėl ši knyga man taip patiko!“ Jeigu ištversi ir tu iki tos vietos, iki tos lemtingos pažinties, tikiu, kad knyga patiks. O iki tol — linkiu apsišarvuoti kantrybe ir nepabijoti taip gan kritiškai pažiūrėti į Harį Halerį. Vienu metu man tikrai atrodė, kad „gal geriau jau įgyvendink, Hari, tą savo sugalvotą nelemtą planą viską užbaigti, nes jau nebegaliu tavęs klausyti!“ VeiksmasPagrindinis knygos veikėjas — Haris Haleris — liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu — itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygoje gvildenamos tokios temos kaip asmenybės skilimas, vidinės darnos stoka, neviltis, nusivylimas gyvenimu, bėgimas nuo realybės. Tačiau taip pat — ir pusiausvyros tarp kūno ir dvasios, vientisumo paieškos. Beje, knygoje apstu alkoholio, narkotikų, gan atvirų erotinių scenų — net pačiam dabar įdomu, kaip visa tai interpretavo mano paauglio smegenys. 🙂 AtsiliepimaiBeieškodamas internete nuominių, kritikos, aptikau vieno iš mūsų autorių, Dovydo Pancerovo, atsiliepimą. Skaičiau šį atsiliepimą ir galvoju — „Taip, tikrai, būtent taip!“ Štai ką rašė Dovydas: „Stepių vilkas parašytas beveik prieš šimtą metų, tai turbūt galima sakyti, kad tai vienas iš tų kūrinių, kurie nepraranda aktualumo. Skaitymas reikalavo pastangų ir susikaupimo. Ir nepasakyčiau, kad skaityti buvo malonu. Tuo laiku, kai rašė Stepių vilką, Hesse išgyveno sudėtingą laikotarpį, depresiją, nusivilimą, vienatvę. Žinant šį kontekstą, kūrinio skaitymas tampa neįprastu potyriu, lyg klaidžiotum po pavojingas, nejaukias, tamsias vietoves kito žmogaus smegenyse. Nors tekste pilna simbolių ir aliuzijų, bet, sakyčiau, tai atviras ir nuoširdus pasakojimas. P.S. Knyga išleista likus dvylikai metų iki Antrojo pasaulinio, bet Stepių vilke įdomiai atsispindi būsimo karo nuojautos.“ Pakviesčiau pasiklausyti 30 min. nemokamos ištraukos, bet nežinau ar jos pakaks susidomėti šia knyga (nebent mielai klausaisi bet ko, ką skaito Rimantas Bagdzevičius). Kaip jau minėjau, lemiamas lūžis įvyksta tik ties trečia valanda su puse. Bet pabandykime: 30 minčių nemokamą ištrauką iš audioknygos rasi čia. Trumpai apie audioknygą |
|
Autorius: Herman Hesse |
Linkėjimai,
Pasidalink: