Jau minėjau, kad šios savaitės naujiena tikrai turėtum pasidomėti, jei patiko kareivio Šveiko nuotykiai. Jei tik būtų galėję susitikti tuo pačiu laiku, Hrabalas su Hašeku manau visai smagiai kartu alaus bokalą pakilnotų ir akį pamerkdami galėtų tart „oi, gerai tu čia driokstelėjai“. Tas čekiško humoro ir XX amžiaus literatūros klasikos pažadas mane ir suviliojo…
Kaip tapti milijonieriumi? Čekišku stiliumi
Jaunas vaikinukas pradeda savo karjerą jaunesniuoju padavėju „Prahos“ viešbučio restorane. Janas Ditė ateityje norėtų atidaryti savo restoraną, o tam reikia nei daug, nei mažai – milijono. Tenka atidžiai klausyt autoritetų, išmokti dirbti, uždirbti, suktis ir siekti „kilnių“ tikslų. Vienas iš pirmųjų – reguliarus Rojaus mergelių lankymas siekiant susipažinti su kūniškais malonumais.
Toliau herojų gyvenimas mėtys nuo virtuvės ir virvės po kaklu, patarnavimo ir karaliams, ir kariškiams, esesininkų tardymo Pankraco kalėjime iki neįtikėtinos galimybės tai milijoninei svajonei išsipildyti.
Esmė šioj knygoj ne siužetas. Nors apie XXa 4 dešimtmečio Čekijos gyvenimą (taip pat ir karo metu) tikrai galima nemažai tarp eilučių išgirsti.
Knygos vinis, kuri arba prikaustys dėmesį, arba raižys vidurius klausant, yra pats pasakojimo stilius. Ironija, humoras, satyra. Dažnai ties vulgarumo riba. Manoji, prisipažinsiu, buvo ne kartą ir peržengta. Taip, po to pirmuoju sluoksniu slepiasi daug detalių apie žmogišką prigimtį, čekų ir jų okupantų gyvenimo detales, bet ką labiau girdėsi tu – nežinau. Sužinosi, tik pabandžius.
👉 Nemokama ištrauka (30 min.)
Aš su šia audioknyga patyriau įvairių emocijų. Ir juokiausi balsu, ir bjaurėjausi, ir džiaugiausi, kad nepradėjau klausyt kartu su vaikais važiuodama (tikrai nerekomenduoju to!!!), ir norėjosi kai kurias vietas išgirsti iš naujo.
Ko tikrai nejaučiau, tai abejingumo ar – „ai, nebloga tokia“. Šitai knygai ir atsiliepimų tikiuosi arba 5 ***** arba 1* – viduriukui galimybės nematau.
Autoriaus ir mano klystkeliai
Apie savus jau pasidalinau, tai parašysiu trumpai apie autoriaus. Tokios neįtikėtinos biografijos dar reiktų paieškoti. Autorius net mirti sugebėjo labai savotiškai.
Būtinai paklausyk knygos pabaigoje vertėjos Rasos Sičiūnienės pasakojimo apie autoriaus gyvenimą, kūrybą ir tą neįtikėtiną mirtį. Susilaikysiu ir neatskleisiu, kaip tai nutiko.
Įdomybių ir nuo gyvenimo pradžios buvo su kaupu. Gimė pavainikiu, o pavardę šiek tiek vėliau suteikęs patėvis dirbo alaus daryklos buhalteriu. Vėliau – direktoriumi. Du metus paliktam kartoti mokyklinės programos vaikinui, daug labiau patiko futbolas ir alaus daryklos gyvenimo stebėjimas. Didžiulę įtaką rašytojui padarė dėdės Pepino pasakojamos istorijos, o vėliau jo aprašytas pats dėdė Pepinas čekams liko panašaus ryškumo personažu, kaip ir kareivis Šveikas.
Romaną „Aš patarnavau Anglijos karaliui“ autorius parašė per dvi savaites. Tačiau po „Prahos pavasario“ rašytojo kūryba buvo uždrausta. Todėl kūrinys 1971 m. buvo nelegaliai atspausdintas mašinraščiu ir tik vėliau, jau sušvelnėjus cenzūrai, 1989 metais išleistas. |