Kristina, 26 m., domisi marketingu, svajoja kada nors įgarsinti filmą, mėgsta fotografuoti, negali gyventi be muzikos, pasivaikščiojimų gamtoje ir svajoja kada nors pagaliau išmokti ispanų kalbą. Kristinos istorija:
Mano pažintis su audioknyga prasidėjo tuomet, kai, ilgai nerasdama darbo, vaikštinėdavau miesto gatvėmis, kad prasiblaškyčiau. Vietoje muzikos norėjosi ko nors kito, įdomesnio, prasmingesnio. Tada prisiminiau, jog galima knygas klausytis audioformatu. Susiradau keletą knygų.
Ir tada prasidėjo.
Ilgi pasivaikščiojimai, vis įdomesnės knygos, laukimas, kada vėl klausysiuosi… ėmiau klausytis net namuose! (beje, tai nebuvo labai patogu, kadangi mėgstu įsijausti ir susikoncentruoti tik į knygą).
Tačiau pačią įdomiausią ir įsimintiniausią knyga atradau jau įsidarbinusi.
Kad prasmingiau praleisčiau kelionės į darbą laiką, ėmiausi „Grafo Montekristo“. Tokia populiari, išgirta knyga, o aš nebuvau prie jos net prisilietus! Kokia gėda! Jau nuo pirmųjų minučių negalėjau atsitraukti. Kiekvienas rytas vienas už kitą įdomesnis. Pasiekusi darbą, į trečią aukštą lipdavau kuo lėčiau, kad paklausyčiau dar keletos eilučių. Pietų pertrauką išnaudodavau iki paskutinės sekundės. Kelionė namo – irgi neprailgdavo.
Tai buvo mano įsimintiniausia knyga.
Kadangi spausdintą knygą skaityti laiko nerasdavau, audioknyga man buvo pats geriausias pasirinkimas – ir knyga perskaityta, ir laikas prasmingai išnaudotas.
Labai džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė – klausytis knygų garso formatu. Ir tai tikrai ne ką blogiau, nei skaityti įprastą knygą šiais užimtais, bėgimo laikais.
Kristina
