Knygų snobai, tvirtinantys, kad literatūros skaitymas yra pranašesnis už audioknygų klausymą, norėtų to nepastebėti.
Neuromokslininkai nustatė, kad tiek girdint, tiek skaitant užrašytą žodį, stimuliuojamos tos pačios už pažintinius ir emocinius procesus atsakančios žmogaus smegenų dalys.
2016 m. YouGov atlikto tyrimo metu pastebėta, kad tik 10 procentų britų mano, kad audioknygos klausymas yra lygiavertis popierinės knygos skaitymui, o likusi dauguma tvirtai įsitikinę, kad audioknygos klausymas – žemesnė kultūros forma.
Bet Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai manė kitaip.
Neuromokslininkas Dr. Fatma Deniz teigia: „Šiais laikais dauguma žmonių informaciją gauna iš audioknygų, podcast‘ų ar netgi garso tekstų, o mūsų tyrimai atskleidė, kad nepaisant to ar duomenys gaunami klausant ar skaitant, semantinė informacija apdorojama vienodai.
„Žinojome, kad kai kurios smegenų sritys išgirdus ar perskaičius tą patį žodį aktyvuojamos labai panašiai, tačiau nesitikėjau, kad abiejų jutimų priėmimo atveju reikšmių atspindėjimas dideliame skirtingų smegenų sričių tinkle bus toks panašus.“
Kalba – kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja daug smegenų sričių. Anksčiau manyta, kad kalbinę ir rašytinę informaciją smegenys apdoroja skirtingai.
Tyrimo metu 9 savanoriai klausėsi istorijų iš populiaraus podcast‘o transliuojamo per BBC radiją 4 „The Moth Radio Hour“, kuriame žmonės skaito tikras istorijas. Po to tyrimo dalyvių buvo paprašyta tas pačias istorijas perskaityti.
Tyrėjai stebėjo smegenų būklę klausant ir skaitant, siekdami palyginti jų aktyvumą, ir nustatė, kad aktyvumas faktiškai yra identiškas.
Jie taip pat pastebėjo, kad žodžiai aktyvuoja tam tikras smegenų dalis priklausomai nuo to, ką jie žymi: vaizdinius, taktilinius dalykus, skaičius, vietą, smurtą, mentalinius, emocinius ar socialinius dalykus bei reiškinius.
Žemėlapis, apimantis mažiausiai 1/3 smegenų žievės, leido tyrėjams tiksliai nustatyti, kokią smegenų sritį koks žodis aktyvuos.
Mokslininkai yra įsitikinę, kad žodžių žemėlapiai gali būti pritaikomi kliniškai, gretinant žmonių, patyrusių insultą, sergančių epilepsija, turinčių kalbos sutrikimų, smegenų pažeidimų ar disleksiją kalbos procesus.
„Jeigu ateityje galėtume nustatyti, kad audioknygų ar kitų įrašų klausymas praturtina kalbos semantikos atvaizdavimą smegenyse, turinčiose disleksijos sutrikimą, tuomet į mokymosi procesą reikėtų įtraukti daugiau garsinės medžiagos“, – teigė Dr. Deniz.
„Būtų labai naudinga palyginti žmonių, turinčių klausos negalią, klausymo ir skaitymo semantinius žemėlapius.“
Tyrimas spausdintas žurnale „Neuromokslas“.
Straipsnis verstas iš „The Telegraph”
Sarah Knapton, MOKSLO REDAKTORĖ
Rūgpjūčio 19 d., 2019
Apie Autorių
Pasidalink:
