Seniai seniai buvo dienos, kai užmigdavom nuo mamos pasakų. Lengvi ir laimingi, lydimi gudriai susuktos istorijos, beldžiančios į vaikišką sąmonę ir nepastebimai mokančios gyventi. Keliaudavom po kažkieno kito fantastinį pasaulį, matomą kaip gyvą prieš akis. 

Nudžiuginsiu: šis gebėjimas niekur nedingo ir siūlau tau patį tiesiausią kelią pažadinti savo fantazijos galias.

🎧 Klausytis šio straipsnio:

Labas, čia Jurga ir šįkart rašau apie Audiotekoje tik ką pasirodžiusią ilgai lauktą naujieną — fantastinę visomis prasmėmis:

„HOBITAS, arba Ten ir atgal“, J. R. R. Tolkien audioknyga

Platesnis kontekstas

„Hobitas“ yra tinkamiausia knyga pradėti pažindintis su modernios fantastikos tėvu vadinamo Džono Ronaldo Ruelio Tolkino (John Ronald Reuel Tolkien) knygomis, o gal ir apskritai – pradėti savo pažintį su fantastiniu žanru. Knyga tinka ir paaugliui, ir suaugusiam. Kiekvienas čia suras savo aktualijų ir pailsins smegenis nuo kasdienybės įsitraukdamas į bendrą nuotykį: kelionę po išradingai sukurtą ir iki smulkmenų apgalvotą fantastinį Viduržemio pasaulį, po kurį audioknygoje keliauti kviečia gilus ir paslaptingas Jokūbo Bareikio balsas.

Kad šios knygos vertė nebūtų vieno žmogaus nepagrįsta ir neobjektyvi iliuzija, nuomonės apie ją paklausiau fantastikos aso, legendinio VideoKauko Rolando Maskoliūno. Jo teigimu, „Hobitas“ išgarsėjo ne tik dėl meistriškai suraitytos ir papasakotos istorijos, bet ir  yra puikus kokybiškos literatūros pavyzdys.

Pasaulyje parduota apie 100 mln. knygos kopijų, kas patalpina Tolkino fantastinę novelę tarp visų laikų geriausiai parduodamų knygų. Pirmas leidimas pasirodė 1937 m. rugsėjį ir neužilgo buvo nominuotas Carnegie medaliui bei laimėjo New York Herald Tribune apdovanojimą geriausio fantastinio kūrinio jaunimui kategorijoje. 2012 m. „Hobitas“ režisieriaus Piterio Džeksono (Peter Jackson) dėka atgimė kine kaip fantastinės  trilogijos „Žiedų valdovas“ priešistorė. Manyčiau, užtenka argumentų: „Hobito“ audioknygos lietuvių kalba pasirodymas neabejotinai yra reikšmingas įvykis fantastikos mėgėjų gyvenime. Kaip viena jų, labai džiaugiuosi ir aš.

Gerą istoriją galima perskaityti dešimtimis įvairių būdų, todėl ji ir yra gera.
Tad toliau – neobjektyviai, apie personažus, naujus asmeninius atradimus ir gautą įkvėpimą nematomu šešėliu keliaujant per fantastinį pasaulį kartu su jo personažais.

Ten ir atgal

Kaip dabar atsimenu: vasara, antra valanda nakties. Aš drebu po kaldra Palangoj, savo vaikų palėpėj, kur turėjau persikraustyti, kai mano kambarį eilinį kartą okupavo vasaros poilsiautojai. Drebu šiek tiek iš baimės, nes maža bijojau tamsos, bet kartu – ir iš nekantrumo, iki paskutinio pirštelio įsitraukusi į paslaptingą „Hobito“ istoriją, kur siaučia burtininkai, goblinai, troliai, ereliai, vArgai ir klampias Golumo mįsles sprendžia Bilbas Beginsas.

Visi personažai vykdo savo misiją ir yra svarbi apgalvoto ir pagal savo logiką veikiančio fantazijos pasaulio dalis. Tiesa, labiausiai jame nuo vaikystės džiugino žmogus-lokys, laikantis piktas bites, mintančias medumi ir grietinėle 🙂

Tada tikrai negalvojau, kad personažai pasakoja daugiau, nei matosi iš pirmo žvilgsnio. Dabar, keliaudama su jais per Viduržemį kokį, nesumeluosiu, dešimtą kartą, jau skaitau tarp eilučių, ir leidžiu pasakiškoms apybraižoms lengva skraiste nusileisti ant atpažįstamo ir kasdien matomo mano pačios pasaulio.

Personažai

Hobitas man yra konservatyvus prie savo gyvenamosios vietos prisirišęs žmogelis, išdrįsęs mesti iššūkį savo sėsliam gyvenimo būdui ir leistis į nenuspėjamą asmeninę kelionę. O jos metu pamatyti ir atskleisti netikėtai platų ir auginantį savo potencialą. Neretai panašių istorijų klausomės saugiai lindėdami savo sraigių namukuose. Tačiau juk kažkodėl įkvepia žinoti, kad kažkas pabandė tapti geresne savo paties versija. Jei bent vienas perklausęs audioknygą tai padarys, tikiu, kad „Hobito“ autoriaus veidą nušvies šypsena – kokiame dabar fantastiniame pasaulyje jis beskrajotų.

Kiekvieno gyvenime nuotykis ateina su burtininku – provokatoriumi, kurį „Hobite“ įkūnija Gendalfas. Burtininkas pirmasis pastebi mumyse potencialą ir švelniai stumteli jį atskleisti bei palaiko sunkiausiomis akimirkomis. Kažkada tokiu burtininku man tapo mūsų šeimos draugas, padovanojęs šuniuką, rolikus ir pirmas fantastines knygutes, kurių neįtikėtina fantazija taip įtraukė, kad išmokau  skaityti.

Elfai ir Nykštukai – nenuspėjami bendrakeleiviai, netobuli, bet turintys privalumų ir labai reikalingi kelionėje. Nes be jų ji tiesiog neįvyksta. Pasitikėti jais ir pelnyti jų pasitikėjimą gali tik nuoširdumu ir eidamas į tą patį tikslą. Realybėje man nykštukai – pakeliui skirtingais gyvenimo tarpsniais sutinkami žmonės. Jei moki su jais apsieiti, jie kovoja su tavim petys į petį. Jei nesurandi bendros kalbos, tenka kautis su savo troliais vienam.

Slibinas Smogas. Išmintingas senas valdovas, užstrigęs ant savo turtų kalno. Neganda, kuri visada yra kaip galimybė, bet ji visada turi ir silpną vietą, kurią atsekus visas jos keliamas siaubas išgaruoja kaip dūmas. Man slibinas yra kiekviename iš mūsų slypintis galios siekis. Galios valdyti savo gyvenimą ir daryti įtaką likimui bei kitiems žmonėms. „Mirė drakonas. Tegyvuoja drakonas“ situacija. Nuo drakono žmogų skiria ta pati plonytė riba, skirianti gudrumą ar protą nuo išminties. Išmintis – platesnio konteksto suvokimas ir savo emocijų kontrolė, valia… Vardinčiau ir vardinčiau savybes, kurias norisi turėti ir kurias vis pamirštame turėti omeny. Juk lobių krūva nedžiugina, jei prieš tave kardus galanda visa minia. Kad taip nenutiktų, turi laikas nuo laiko peržiūrėti savo pasenusio mąstymo urvą.

Gėrio ir blogio kova

Mūšis su Orkais, Vargais ir Goblinais neabejotinai yra balanso žemėje atstatymo kova, vykstanti kaskart, kai per daug nukrypstama į vieną kurią pusę.

— Ar kautis su kitomis tautomis dėl teisėtai paveldėto aukso ar įmanoma išspręsti situaciją diplomatiškai ir draugiškai?
— Ar pasaulis yra karo laukas, ar bendra žaidimų aikštelė?
— Ar gali draugauti su tuo, ko nesupranti?
— Ar matai bendrą pasaulio gyventojų tikslą virš jų galvų, o gal krapštaisi prie tik sau svarbių buitinių detalių?

Gal dėl to ir grįžtu prie to paties „Hobito“: jį skaičiau mažikė, ūgtelėjusi, įgijusi daugiau patirties ir vis tiek visada rasdavau naują požiūrio kampą, kurio anksčiau nepastebėdavau.

Stebuklai realybėje

Fantastinis kelioninis epas yra vienas labiausiai įkvepiančių grožinės literatūros žanrų, primenančių apie asmeninės kelionės svarbą. Fantazijos prieskonis suteikia dar ir papildomą vertę – stebuklų galimybę toje kelionėje. Suradusiam išeitį iš kebliausios situacijos ir nugalėjus savo Smogą stebuklas tampa realybe. Todėl lieka tik pasitikėti ir klausytis širdies balso, vedančio per neįžiūrimas kalno tamsybes ir klaidžią miško gūdumą. Hobito istorija, iš pirmo žvilgsnio būdama pasaka vaikams, yra priminimas esminių gyvenimo taisyklių, padedančių žmogui išlikti žmogumi.

Fantastinė novelė pasakoja apie žmogaus prigimtį ir jo galimybę keistis, moko empatijos, skatina nebijoti klysti, prisiimti atsakomybę, pasitikėti vidine nuojauta ir ryžtis svarbiausiems sprendimams. Taip pat tai yra knyga apie santykį su savimi ir kitais, diplomatijos ir draugystės svarbą, teisybės paieškas ir galimybę būnant mažu padaryti svarbią įtaką visam pasauliui.

Paprasta, netikėtai stebuklinga virtusi mažo žmogelio kelionė, leidžia pačiam klausytojui nuspręsti, kam yra jo mėgiamas ir patogus krėslas:  gyvenimui saugiai užsidarius tarp keturių sienų nekišant nosies laukan ir jaučiant keistą nepasotinamą ilgesį ar – poilsiui po stebuklingos kelionės po pasaulį stebint, kaip skleidžiasi net neįtartos jo galimybės ir asmeniniai gebėjimai. Aš rinkčiausi antrąjį variantą. O tu?

Trumpai apie audioknygą:

Autorius: J. R. R. Tolkien
Pavadinimas: „HOBITAS, arba Ten ir atgal“
Skaito: Simas Stankus
Trukmė: 9 val. 57 min.
Ištrauka: 30 min.

Linkiu turiningos kelionės po asmeninį Viduržemį. Kaip sako Hobitas, te niekad neišretėja jūsų barzdos ir triumfuoja jūsų beginsiškoji keliautojo prigimtis.

Iki kito karto,
Jurga

---

---