Praėjusią savaitę nutiko keistas dalykas.

Jeigu seki mane soc. tinkluose, greičiausiai matei, kad viena (iš daugiau nei dešimties) šiuo metu garsinamų knygų yra Jurgos Šeduikytės ir Gintaro Šmatavičiaus knyga „Lipt stogais ir žiūrėt žemyn“ (taip, ją garsina patys knygos autoriai! 🎉)

Per vieną susitikimą Jurga ant mano stalo pamatė Fridos biografiją — ir jau norėjo ją iš manęs atimti! Sakau: „gerai, bet su viena sąlyga…“

Kai pasakiau kokia, sakė „Ne… šitaip nesutinku!“. Kuo visa tai baigėsi, papasakosiu netrukus. O kol kas — dalinuosi Jurgos laišku. Jis — apie šią, naujausią audioknygą Audiotekoje:

„FRIDA. Fridos Kahlo biografija“, Hayden Herrera

 

———- Persiųstas laiškas ———
Nuo: Jurga Šeduikytė <jur…@gmail.com>
Kam: Audiotekai <aurimas@audioteka.lt>
Data: Sau 13, 2021 10:45 PM
Tema: Jurga apie Fridą

Kodėl šį kartą naujienlaiškį rašau aš

Pasirodžius įspūdingos apimties Fridos Kahlo biografijai iš karto įsirašiau ją į perskaityti būtinų knygų sąrašą.

Kodėl?

Nes sužavėjo spalvinga ir skaudi Fridos gyvenimo istorija bei matytas filmas (su įtikinamai Fridos vaidmenį ten atlikusia Selma Hayek), nes niekaip negalėjau pamiršti į mane iš autoportretų žvelgiančio skvarbaus ir keistai neutralaus tapytojos žvilgsnio, įkvėpusio mane pačią nedrąsiai pradėti piešti.  Nes… Mes panašios. Troškimu kuo greičiau ir giliau pažinti gyvenimą. Abi tingim skaityti laikraščius ir kimbam į knygą, o dar -fun fact- tiek Frida, tiek aš įsivaizdavom save sėdinčias mylimojo kišenėje.

Grįžtant prie knygos — nes mėgstu, kai įdomų ir savitą kelią ėjusio kūrėjo kelionė ilgai nesibaigia dėl storos knygos apimties.

Kaip ir daugelis kitų knygų šiais metais, ši mane susirado „pati“ — Aurimui pasiūlius apie ją parašyti naujienlaiškį. Lengva ranka sutikau tai padaryti per nepilną savaitę — ir sunkia akimi, bet pilna įspūdžių širdimi ką tik užverčiau paskutinius iš beveik 600 jos puslapių.

Kaip jau, matyt, supratote, nesu abejinga spalvingai Fridos asmenybei ir kūrybiniam keliui, tad ir knygą, matyt, įvertinsiu neobjektyviai. Kartu pabandysiu susivaldyti nuo žavėjimosi ir patoso, palikdama tai meksikietiškai audringam jausmų okeanui, kuriuo bangavo spalvingas dviejų mylimųjų — Fridos Kahlo ir Diego Riveros gyvenimas.

Detalumas

Knyga parašyta vizualiai, detalus Meksikos buities, politinio konteksto aprašymas neužgožia Fridos vidinių išgyvenimų ir pirmųjų tapybos bandymų reikšmingumo.

Neslėpsiu, skaičiams ir politikai nesu kantri, tad laukdavau, kol baigsis datos, revoliucijos ir prasidės žmonių gyvenimas bei kūryba.

Nuodugni paveikslų analizė yra asmeniška ir drąsi, knygos autorė be skrupulų interpretuoja kūrinius siedama juos su Fridos gyvenimo įvykių kontekstu. Tai gali patikti arba ne. Aš pati mėgstu neobjektyvų ir asmeninį meno vertinimą, bet gal biografijoje galėtų būti daugiau keliami prasmės klausimai, o ne pateikiamos išvados.

Pati kaip kūrėja žinau, kad kartais tiktąją savo darbų prasmę supranti tik po ilgų metų — ir tai nutvilko kaip verdantis vanduo, nepriklausomai nuo to, kas tuo metu vyksta gyvenime. Taip atsiskleidžia laikui nepavaldi meno vertė, atverianti žiūrovo fantazijos erdves savaip interpretuoti tai, kas sukurta.

Vis tik, kruvinų darbų analizė privedė prie gana slogios vidinės būsenos, tad siūlau įvertinti savo jautrumą prieš pasineriant į skrupulingą iki detalių Fridos skausmo kūno aprašymą. Bet čia tik mano nuomonė – autorė remiasi visu kalnu knygų ir pačios Fridos dienoraščiu bei laiškais, tad daryti išvadas turi pilną teisę.

Frida

Kokia buvo Frida ir kuo ji taip žavėjo pasaulio menininkus bei paprastus Meksikos žmones?

Visų pirma, drąsi ir nonkomformistiška, koks, mano nuomone, ir turėtų būti menininkas iš didžiosios raidės. Griaunanti autoritetus, išdaigininkė ir turinti gerą humoro jausmą. Taip pat ji buvo pilna „allegria“ — gyvenimo džiaugsmo, kuriuo kovojo su skausmu, įsirėžusiu į jos asmeninę istoriją po kraupios ją fiziškai suluošinusios avarijos.

Frida troško būti besąlygiškai mylima ir rinkosi ugningai mylėti — net ir nesibaigiančių savo vyro Diego Riveros neištikimybės dramų fone, ji norėjo gauti iš gyvenimo daugiau, nei jis jai siūlė.

Tiek Diego, tiek Fridos darbai persmelkti vienas kito buvimu, o jų namai, sujungti tilteliu liudija unikalų laisve ir pagarba vienas kito erdvei  pagrįstą gyvenimo būdą.

Pasirinkdama tapybą kaip savo emocinio pasaulio bei ryšio su išore studiją, Frida nutapė išsamią savo gyvenimo autobiografiją. Galite skaityti ar klausyti šią biografinę knygą ir sužinoti viską nuo A iki Z. Arba galite rinktis jutiminę kelionę po Fridos vidinį pasaulį žiūrėdami jos tapybą eiliškumo tvarka ir interpretuodami. Ten – nuoširdus, atviras ir skaudus jos išgyvenimų ir savistabos koncentratas bei požiūrio evoliucija.

Temos

Man labai patiko knygoje rastas Siurrealizmo paaiškinimas: tai — stebuklingas netikėtumas, kai spintoje randi liūtą, nors buvai „tikras“ ten rasiąs marškinius.

Savo gaivia iš šviežia kūryba tapusi įkvėpimu  siurrealistams, Frida ženkliai prisidėjo ir prie mistinio realizmo raidos Meksikoje. Galima sakyti, kad tai buvo jos kraujyje: Meksikos kultūroje, kaip ir Fridos tapyboje sapnas, vizija, mirtis ir gyvenimas pinasi į vieną darnią visumą, o stebuklai laikomi kasdienybe.

„Plikajai“, kaip Frida išsireiškė, kvėpuojant į nugarą, tapytoja koketavo su ja savo kūryba ir sąmoju. Kūriniuose jos veidas visad buvo kaukė, o kūnas — chirurgiškai tiksli skausmo psichologijos analizė. Fridos žodžiais, pasenusi per kelias akimirkas, ji stengėsi suprasti mirties ir grožio šokį gamtoje.

Negalėdama pagimdyti vaikų realybėje, ji gimdė save tapyboje, atsigręždama į tikrąsias savo šaknis, ieškodama atramos gamtoje. Stebėdama save veidrodyje ir tapydama save kaip ikoną, ji atsiribojo nuo skausmo, košusio jos dažniausiai prie lovos prikaustytas dienas.

Visai neobjektyviai

Man Fridos tapyba yra apie trūkumą ir savotišką smalsumą, norą turėti be galimybės gauti, norą suprasti tai, kas nepažinu.

Įdomu, ar gavusi tai, ko siekė, ji būtų tapiusi.

Ar būtų atradusi tapybą, jei nebūtų papuolusi į tą lemtingą avariją, atvėrusią jos žemėje skausmo plyšius ir kaip magnetas pritraukusioje nepasiekiamos meilės ilgesį, išsiliejusį švelnia poezija popieriuje ir kruvinomis, iš kito glėbio grįžtančio mylimojo laukimo bangomis ant drobės.

Fiziškai sutrupėjusio kūno kelionė po savo ir pasaulio gelmes chirurgiškai šaltai analizuojant kiekvieną savo emociją ir būseną, konstruojant vidinę atramą ir būnant savimi 100 procentų.

Seksuali, vieniša, skaudanti, mylinti vyrus ir moteris, žaidžianti lengvabūdžiu vaiku ir mirties akivaizdoje kurianti gamtos motina. Įkalinta dvasiniame korsete, bet išsilaisvinusi iš fizinės negalios per kūrybą. Mirtis gyva tik tada, kai negauna gyvybės. Fridai gyvybė buvo tapymas. Todėl ji liko gyva.

Nepaisant simpatijų vienam ar kitam aprašymo būdui, Fridos Kahlo gyvenimą reiktų žinoti. Nes tai — skausmo ir humoro, mirties ir meilės žaidimas, vieno žmogaus gyvenimo įvykiais talpiai pasakojantis apie įkvėpimą ir praradimuose tūnančias kūrybos bei asmenybės (at)gimimo galimybes.

Linkėjimai,
Jurga

———- Laiško pabaiga ———

Ufff… Jurgos laiškas gavosi tikrai ilgas, bet, tikiuosi, kaip ir man — neprailgo.

Žadėjau papasakoti, kaip visgi Jurga gavo iš manęs Fridos biografiją? Na… mano sąlyga buvo tokia: galiu paskolinti knygą, bet tik jei parašysi apie ją naujienlaiškį!

Ir — tiesą sakant — iš pradžių ji atsisakė. Perskaityti tokią storą knygą per savaitę ir ją pristatyti atrodė misija neįmanoma. (o audioknyga dar buvo neparuošta)

Bet jau kitą rytą gaunu iš Jurgos žinutę: „Žinai, Aurimai, aš kažkaip niekaip negaliu tos Fridos Kahlo pamiršti… ar tavo pasiūlymas dar galioja?“ 🙄

Ir taip, nors ir skaitydama kartais jau varvančiom akim, ji tai padarė! (kaip gerai, kad nuo audioknygų akys niekada nevarva :))

Beje, net 1,5 val. nuo pat pradžių šios knygos Audiotekoje gali pasiklausyti nemokamai!

Smagaus klausymo!

Trumpai apie audioknygą

Autorius: Hayden Herrera
Pavadinimas: „FRIDA. Fridos Kahlo biografija“
Skaito: Martyna Gedvilaitė
Trukmė: 21 val. 28 min.
Ištrauka: 1,5 val.

Šilčiausi linkėjimai!

---

---