„Knygos ir audio knygos turi būti nemokamos!“ – perskaičiau eilinį anonimo pasisakymą internete, „todėl nematau problemų siųstis jas iš torrentų“. Man tokie pasisakymai visada įžiebia šypseną veide, bet į diskusijas paprastai nesiveliu.
Šiandien, pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos proga, nusprendžiau pasivelti.
Apie knygų leidybą nesiplėsiu, nes šis klausimas jau buvo gan plačiai išnagrinėtas. Tačiau pakalbėkime apie audio knygas.
Atsakysiu paprastai. Tam, kad išleisti audio knygą, reikia:
1. Autorių teisių licencijos (3000 Lt)
2. Knygos vertimo licencijos (3000 Lt)
3. Knygą įskaityti (2000 Lt)
4. Paruošti garso įrašą (2000 Lt)
Sudedam skaičiukus ir gaunam, kad geriausiu atveju audio knygą išleisti kainuoja 10,000 Lt. Bet jei pažvelgsime į keletą realių pavyzdžių – audio knygas „Vilko valanda“ ir „Steve Jobs. Oficiali biografija“ – į kiekvienos iš šių audio knygų leidyba suinvestuota daugiau nei 20,000 Lt.
Nežinau kaip jums, bet, mano akimis, čia šioks toks neatitikimas: knygos leidybos kaštai 10,000 Lt, o „pardavę“ 500 vnt. po 0 Lt rezultate turime -10,000 Lt „pajamų“. Ir tai yra ne visiškai tiesa, nes be fiksuotų leidybos kaštų, dar yra ir kiekvienos knygos vieneto pardavimo kaštai. Taip, perskaitėte teisingai, net ir vartotojui nieko nekainuojančių virtualių produktų prekyba kainuoja pinigus: yra techninės bazės išlaikymo kaštai, administravimo, mp3 ir kitų licencijų kaštai.
Manau, akivaizdu, kad toks modelis neturi ateities, tad pakalbėkime apie alternatyvas:
1. Leidybą turi išlaikyti Valstybė. O valstybę išlaiko.. kas? Aš suprantu, kad yra tokių, kurie įsitikinę, kad valstybė juos turi pilnai išlaikyti, tokių kurie laimingai sau gyvena iš bedarbio pašalpos, apie juos aš čia net nekalbu. O visiems kitiems, kurie mano, jog knygas jiems nemokamai turi parūpinti valstybė, atsakau: nejaugi nesuprantate, kad perduodami valstybei šią atsakomybę, tuo pačiu jūs suteikiate teisę jai už tai iš visų mūsų (taip, net ir tų, kurie knygų visai neskaito) atsigriebti per didėjančius mokesčius. Be to, tokiu būdu leidžiate valstybei nuspręsti, kokias knygas skaitysite bei kaip jos bus įgarsintos.
2. Leidybą turi išlaikyti tie, kurie daugiau uždirba. Baikit juokus! Jeigu nesugebate susitaupyti pinigų knygai, vadinasi nenusipelnėte jos ir turite labiau stengtis, o ne ieškoti būdų jas gauti nemokamai. Ar ieškote būdų gauti iPhone’ą nemokamai, jei nepajėgsite jo nuspirkti? Ne – taupote, imate išsimokėtinai arba tiesiog numojate ranka. Taip pat turite elgtis ir su bet kokia intelektine nuosavybe: jeigu negalite įpirkti, darykite ką nors, kad galėtumėte. Ir ne jums spręsti, kokia kaina yra „sąžininga“. Yra kaina ir arba jūs galite už ją nuspirkti knygą, arba dar ne.
3. Leidybą turi išlaikyti Reklama. Įdomus variantas, juk filmuose paslėpta reklama (taip vadinamas „product placement“) naudojama praktiškai nuo jų atsiradimo . Andrius kažkada siūlė ir knygų autoriams išmokti pardavinėti paslėptą reklamą. Iš kitos pusės, tiek į knygas, tiek ir į audio knygas, galima ir „akivaizdžią“ reklamą talpinti. O ką, klausai „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ ir pačiame įkarštyje įsiterpia suaugusiųjų žaisliukų parduotuvės garsinė reklama. Tiktų toks variantas? Man tai ne, nes aš puikiai suprantu, kad nors ir nepulsiu pirkti Redbull vos išgirdęs, kad knygos herojus jį geria, įėjus į parduotuvę, mano pasirinkimas bus įtakotas visos šios reklamos, kurią girdėjau ar mačiau filmuose, knygose, facebook’e, reklaminiuose plakatuose ir pan. Gi šitas suteikia sparnus.
4. Leidybą turi išlaikyti Pirkėjai. Taip! O ar žinote, kodėl? Todėl, kad tada jūs savo veiksmais (arba jų nebuvimu) aiškiai parodote, kurios knygos yra tikrai geros, kurias knygas verta leisti, o kas yra šlamštas. Todėl, kad taip išmokstate labiau vertinti savo laiką – žinodami, kad skaitytinų knygų kiekis yra ribotas, atidžiau renkatės ir labiau vertinate su knyga praleistą laiką bei pačią knygą. Todėl, kad tada galite mėgautis aukščiausios kokybės knygų vertimais ir audio knygų leidimais (be to, už žemesnę kainą), nes leidėjai galės „sau“ tai leisti.
Suprantu, kad ne visi leidėjai taip elgsis, bet tik trumpuoju laikotarpiu. Kodėl? Nes tokiu būdu vartotojai galės pademonstruoti, kad jie iš tiesų vertina gerą knygą ir taip parodyti leidėjams, kurie nevertina savo skaitytojų, jų vietą.
Su Pasauline Intelektinės Nuosavybės diena, mielieji!
P.S. Gal dar kokių alternatyvų pasiūlysite?
Apie Autorių
Pasidalink:
