NAUJIENA: išsami audioknyga apie protarpinį badavimą ir mitybą bendrai

Ar tau teko kada išbandyti protarpinį badavimą?

Baisiai skamba tas „badavimas“. Man labiau patinka „protarpinis pasninkavimas“, bet pas mus Lietuvoje kažkaip labiau prilipo pirmasis angliško termino „intermittent fasting“ vertimas, todėl ir čia jį taip vadinsiu.

Kadangi pats protarpinį badavimą praktikuoju kasdien jau 7 metus, noriu parekomenduoti vieną audioknygą, kuri — nors ir nebuvo pirmoji — man sudėjo visus trūkstamus taškus ant „i“ mitybos temoje:

Dr. Fungo „Nutukimo kodas“

Rekomenduoti knygą apie mitybą šiandien yra drąsu.

Ir dėl to, kad rinka yra perpildyta „rėkiančių“ produktų ir knygų, kurios visos bando paneigti viena kitą ir skelbia savo tiesą kaip vienintelę ir nenuginčijamą.

Ir dėl to, kad mokslas nuolat atranda kažką naujo apie mūsų metabolizmą (t.y. maisto medžiagų įsisavinimą) — tai yra labai gyva ir besikeičianti sritis.

Ir dėl to, kad visi mes labai skritingi — skirtingai reaguojame į tas pačias maisto medžiagas, produktus, dietas. Ir dar su amžiumi tai kinta!

Todėl ir šią knygą rekomenduoju su milžiniška žvaigždute:

* KAD IR KAIP IDEALIAI MANO ORGANIZMUI TINKA „16/8“ SU ATSITIKTINIAIS 40-TIES VALANDŲ PASNINKAIS, TAI NEBŪTINAI TIKS TAU, TODĖL PRIEŠ TAIKYDAMAS TAI SAU — BŪTINAI PASITARK SU SAVO ŠEIMOS GYDYTOJU AR KITU SPECIALISTU.

Mano istorija su dietomis

Visų pirma, tiesos momentas: man labai pasisekė. Iš savo tėvų paveldėjau puikius genus ir iki 33-jų man apskritai nereikėjo sukti galvos — nei apie tai, ką valgau (todėl valgydavau bet ką), nei kiek sportuoju (todėl nesportuodavau visai).

Bet sulaukus 33-iojo gimtadienio kažkas pasikeitė.

Nors jau 2 metus aktyviai sportavau, svoris „tiesiog“ pradėjo augti. Tai tikrai buvo ne raumenų masė. Ir man tai labai nepatiko.

Buvau įpratęs visuomet būti guvus — lengvai užlipti laiptais, lengvai judėti, lengvai atrodyti ir jaustis. O tie „plius dešimt“ man ne tik negražiai žiūrėjosi, bet ir viską apsunkino — tiesiogine to žodžio prasme.

Todėl pradėjau ieškoti.

Nežinau ar išbandžiau viską, bet eksperimentavau daug:

  • Bandžiau valytis.
  • Bandžiau „Atkinsą“ ir dar kelias „low-carb“ dietas.
  • Bandžiau intensyviau sportuoti.
  • Bandžiau dėliotis maisto planus, valgymo tvarką, derinti produktus.
  • Taip pat ir visokias vaisių dietas, salotų dietas, visai atsisakyti mėsos ir pieno produktų.

Visa tai ne tik apsunkino mano gyvenimą, nes reikėdavo skirti daug laiko ir dar daugiau valios viską sužiūrėti, bet ir… neveikė. Geriausiu atveju — labai trumpam.

Galiausiai vienos mažavertės knygos dėka (todėl jos atskirai neminėsiu) sužinojau apie protarpinį badavimą. Ir nors mintis atsisakyti pusryčių arba vakarienės skambėjo kaip didžiausia bausmė, mokslinis šios teorijos pagrindas man pasirodė vertas dėmesio.

O kur dar galimi privalumai:

  • natūralus augimo hormono išsiskyrimas (tuo metu man tai buvo aktualu, nes norėjau „priaugti raumenų masės“),
  • insulino subalansavimas (mano atsparumas insulinui buvo padidėjęs),
  • ir visa tai — be jokių kalorijų skaičiavimų, maisto medžiagų bei produktų derinimo ir kitų „nesąmonių“.

Taigi, išbandžiau. Ir nuo pirmos dienos nebesižvalgiau į jokius kitus mitybos planus ar dietas.

Protarpinis badavimas man veikė tobulai.

Visų pirma — svoris. Jis normalizavosi per pirmą pusmetį — numečiau beveik 10kg riebalų ir priaugau kelis kilogramus raumenų.

Antra — režimas. Kad ir kaip to bijojau, pusryčių atsisakymas buvo nuostabiausias dalykas, kuris man galėjo nutikti. Nors ir keldavausi 5 ryto. Nors ir ryte sportuodavau. Nors ir ryte reikėdavo dirbti intensyvų protinį darbą.

Apskritai išmokau kitaip žiūrėti į alkio jausmą — pasirodo, po 20-30 minučių jis tikrai praeina. O vėliau ir visai išnyksta. (Beje, vandens, kavos ir arbatos — žinoma, nesaldintos, ir be pieno — atsisakyti nereikia)

Ir trečia — jausmas. Su protarpiniu badavimu insulino šuoliai dingo visiškai, todėl pavalgius nebėra to nemalonaus o-taip-dabar-nusnaust-posmelį jausmo. Ir bendrai savijauta labai pagerėjo. Man čia — pats svarbiausias indikatorius, kad man tai tinka.

Bet grįžkime prie knygos.

Apie knygą

Ką joje rasi? Atsakymus į tokius klausimu kaip:

  • Kas pasikeitė per paskutinius metus, kad nutukimas virto epidemija?
  • Kokias klaidingas prielaidas dauguma mūsų turi apie mitybą ir — ypač — apie kalorijas?
  • Kaip mūsų organizmas perdirba maistą?
  • Kodėl iš tiesų mes priaugame svorio?
  • Kas vyksta organizme, kai sumažiname suvartojamų kalorijų kiekį? Ir kas nutinka, kai jų suvartojame daug daugiau nei reikia? (užuomina: svorio dėl to nepriaugame)

Vienas įdomiausių dalykų, ką sužinojau iš šios knygos man buvo tai, kad santykis tarp suvartotų kalorijų ir kūno svorio nėra toks elementarus kaip mums dažnai atrodo. Mūsų kūnas veikia kaip termostatas — t.y. jis turi savo mechanizmus, kaip „išleisti“ kalorijų perviršį, ir, atitinkamai, ką daryti kai jų trūksta (kūno atsakas nebūtinai bus „panaudoti turimus rezervus“).

Autorius knygoje paneigia šias labai paplitusias prielaidas apie kalorijas:

1. Mes galime sąmoningai kontroliuoti su maistu gaunamas kalorijas. Mitas.
2. Gaunamos ir sudeginamos kalorijos tarpusavyje nesusijusios. Mitas.
3. Medžiagų apykaitos greitis yra stabilus. Mitas.
4. Organizmas beveik nekontroliuoja riebalų atsargų. Mitas.
5. Kalorija yra tiesiog kalorija. Mitas.

Galiausiai — knygoje išsamiai nagrinėjamas pats protarpinis badavimas.

Sužinosi:

  • kodėl badauti mums istoriškai natūralu,
  • kas vyksta organizme, kai badaujame,
  • kodėl tikroji priežastis svorio prieaugio priežastis yra hormonų disbalansas,

O protarpinis badavimas — pats natūraliausias būdas tą disbalansą atstatyti.

Taip pat sužinosi apie socialinį nutukimo fenomeną, kas negerai su mūsų šiandienine mityba ir kaip konkrečiai pradėti vadovautis protarpinio badavimo metodika.

Kviečiu iš pradžių sugerti visą knygą, o tuomet jau spręsti — ar visa tai tau. Ir jei taip, pasitarus su gydytoju, pradėti šią metodiką taikyti ir savo gyvenime.

Apie autorių

Dr. Jason Fung visų pirma yra gydytojas terapeutas, kurio specializacija – inkstų ligomis sergančių ligonių gydymas. Ilgą laiką jo pagrindinis darbas buvo stebėti sudėtingą paskutine inkstų ligų stadija sergančių ligonių, kuriems būtina atlikti inkstų dializę, gydymo procesą.

Būtent čia, gydydamas paskutinės stadijos inkstų ligomis sergančius ligonius, jis ir suprato, kad (a) antrojo tipo diabetas yra labiausiai paplitusi inkstų nepakankamumo priežastis ir (b) dializė gali pašalinti tik galutinius tikrosios, pirminės ligos simptomus, su kuriais žmogus gyvena dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt, o kartais ir penkiasdešimt metų. Ir jis pradėjo ieškoti atsakymo į klausimą, o kokia yra tikroji to priežastis. Ir kaip gydyti ne pasekmes, o užkirsti kelią ligos atsiradimui.

Šiandien šios knygos autorius — jau ne vieno bestselerio autorius ir vienas iš protarpinio badavimo programos, padedančios žmonėms natūraliai numesti svorio ir įveikti 2 tipo cukrinį diabetą badaujant, kūrėjų.

Trumpai apie audioknygą:

Autorius: Jason Fung
Pavadinimas: „Nutukimo kodas“
Skaito: Paulius Čižinauskas
Trukmė: 11 val. 19 min.
Ištrauka: 25 min.

Nemokamos ištraukos pasiklausyti gali čia.

Linkėjimai,


Apie Autorių

Aurimas Mikalauskas

Facebook Instagram YouTube

Audioknygos mane lydi kelionėse, sportuojant, vartantis paplūdimyje, važiuojant dviračiu, kartais net ir miegant. Knygą paimti į rankas ne visada spėju, o audioknygai laiko randu kasdien. Plačiau.


Pasidalink: