Kaip nebesiparinti, išmokt mylėti(s) ir kitos vilenskų bahūrų kronikos

Tai ar klausei jau „Pietinia kronikas“?

Po filmo premjeros, atrodo, kad pusė Lietuvos vėl iš naujo džiaugias šiaulietišku slengu ir gyvena išpurentų grifkų ar išeiginių treningų nostalgija. O gal patiko ir 2024-ųjų audio hitas „Tiems, kurie neskaito“?

Jei prisiminus vieną šių knygų bent šyptelėjai, turiu tau tikrai smagią staigmeną – šių laikų vilniečio bahūriuko pasakojimą.

Čia bus autentiškos kalbos, beveik tikrų istorijų iš Koralų, Pašilų, septinto trūlo ar Rasų kapinių ir tiesiog superinis tykro lenkų kilmės vilniečio įgarsinimas, kurio balsą gal pažinsi, jei dar pameni Ofisinį.

Jei nenorminė kalba ir keiksmažodžiai tau kelia alergiją – net nepradėk. O kitu atveju – neriam ir nestabdom.

ROBČIKAS.

Vilenskas romanas
– Bartosz Połoński –

Romano gali tiesiog klausyti kaip dviejų vilniečių vaikinų, Dareko ir Robčiko, nuotykių. Pasijuokt ir pamiršt.

O gali jame išgirsti ir gilesnių sluoksnių – kuo gyvena šių laikų Vilniaus lenkų kilmės paaugliai: ir tie, kuriems šiek tiek rūpi egzai ar ateitis, ir tie, kuriems tradiciniai keliai su tupa banda – ne variantas.

Jei klausant „Tiems, kurie neskaito“ noris pasijuokt iš atpažintų tipažų, o su Pietiniu susitapatinti pačiam, tai Robčikas truputį kitoks. Jei esi lietuvių kilmės – lyg ir ne viskas rezonuoja. Nelabai mums gegužinės ar svajonė Varšuvoj studijuot.

Bet man būtent dėl to kitoniškumo ir buvo įdomu. Išgirsti, palyginti su savomis patirtimis ir pažinti dar vieną Vilniaus sluoksnį, kuriame telpam visi.

Koralai, Naujanai ir žydintis gegužis

Dvyliktokas Darekas – paprastas Lietuvos lenkas, jo dienos sukasi tarp šūlios, draugelių, plotų, chaltūrų ir ekranų. Tik taip noris nu dar truputį geresnio gyvenimo, naujos tačkės… Net ne pačiam, tiktų ir su tėvu kartu nusipirkt vietoj seno Passat’o.

Bet stumdydamas skrajutes Akre tačkei neužsidirbsi… Gal visgi susigundyt Robčiko pasiūlymu lengvoms babkėms?

Pirmoji meilė, ne pirmosios nesėkmės, tikros emocijos, patirtys ir kraujas. Pasak autoriaus – „tikras rollercoasteris per žmonių būsenas ir situacijas“.

Iš Vilniaus lenkų kalbos vertė …

Romano personažai kalba slengu. Taip, kaip kalba Vilniaus lenkų jaunimas. Originalas parašytas Vilniaus lenkų kalba, iš jos ir verstas. Rimtai. Bet vertime liko visi kitų kalbų inkliuzai, o garsinant didžiausias iššūkis buvo išlaikyt vilenskas kirčiuotes vietoj el er tė stardarto. Autorius sakė, kad pavyko 😉

Beje, pirmą kartą apie knygą išgirdau iš jaukiausio Kauno knygyno „Kolibris“ savininko Viktoro. Suintrigavo jo labai taiklus apibūdinimas, kad Robčiko Vilnius mums labai nepatogiai arti  – „artumas knygai neleis išpopuliarėti – tokio Vilniaus mes nenorime matyti.“

Perskaičiau ir supratau, kad šita knyga tiesiog turi skambėt. Tas parkių, varkių, meilės ir kasdienių dramų kokteilčikas labaaai gerai susiklauso. Nors ir nejauku, kad čia apie dabartį, ir apie mūsų miestą.

👉 Nemokama ištrauka (25 min.)

Tik dėmesio – su tais, kuriais nenorit aptarinėti iš kur vaikai atsiranda ar aiškint, kas ta pornuškė – kartu neklausykit. Ypač paskutinio skyriaus.

Trumpai apie audioknygą

 

Autorius: Bartosz Połoński
Vertėja: Evelina Bondar
Skaito: Laurynas Jurgelis
Pavadinimas: „ROBČIKAS“
Trukmė: 5 val. 42 min.
Nemokama ištrauka: 25 min

Smagaus klausymo!


Apie Autorių

Inga Vilimė

Audioknygas jaukinausi ilgai (iki šiol tai darau), o pradėjau nuo savanoriško jų garsinimo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Knygas dažniausiai skaitau, o audioknygos puikiai papildo kasdienes keliones automobiliu, pasivaikščiojimus ir buities darbus namuose.


Pasidalink: