Nuolatos susimąstęs, racionalus, dievinantis knygas, kuklus, jautrus, rimtas, linkęs viską gerai apgalvoti, švelnus, introspektyvus, ramus, mėgstantis pabūti vienas, drovus, vengiantis rizikos, neišraiškingas, tylus — jei šie epitetai tave apibūdina tiksliau, nei veiksmo žmogus, atviras, socialus, visuomeniškas, dominuojantis, kategoriškas, aktyvus, mėgstantis riziką, drąsus, mėgstantis viešumą, tu esi introvertas ir ši knyga apie tave.
Aš esu introvertas ir ši knyga yra apie mane.
Susan Cain bestselerį – audio knygą „Quiet: The Power of Introverts in a World That Can’t Stop Talking” klausiau originalo kalba, nepriekaištingai atliktą Kathe Mazur. Taip nepriekaištingai, taip profesionaliai ir nuoširdžiai, kad visą laiką atrodė, jog skaito pati autorė.
Lietuvių kalba ši knyga daugiau nei du metus (nuo 2013-tų sausio) buvo prieinama tik popieriniame ir elektroniniame formatuose, tačiau praėjus dviems metams nuo to, kai išspausdinau šį straipsnį audioknygą „Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ jau turime ir lietuvių kalba!
Kam rekomenduoju perskaityti šią knygą?
Kiekvienam. Nesvarbu, ar esi introvertas, ar ekstravertas, knygoje pateiktos žinios bus tikrai naudingos kasdien. Visų pirma dėl to, kad net ir būdamas ekstravertas, esi apsuptas introvertų – mokykloje, darbe, šeimoje, galų gale parduotuvėje, taigi šios žinios tau padės geriau juos suprasti ir net geriau su jais sugyventi.
Na o jei esi introvertas (čia būtų antra), tuomet ši knyga padės geriau pažinti save ir į daugumą introvertui būdingų savybių, kurios šiuolaikinėje visuomenėje dažnai yra sumenkinamos, pažiūrėti visiškai kitomis akimis.
Tai apie ką ji
Pagrindinė knygos mintis yra ta, kad Vakarų kultūroje ekstravertiškos savybės yra išaukštinamos – mokyklose, universitetuose, įvairiose darbovietėse ekstravertams yra sudaromos puikios sąlygos skleistis, tačiau visiškai pamirštami introvertai, kuriuos šios sąlygos priešingai – blokuoja.
Reikia pavyzdžių? Prašom:
Ekstravertai gali laisvai galvoti ir generuoti idėjas dirbdami grupėse, tačiau introvertai kur kas geriau atsiskleidžia dirbdami vieni. Ekstravertam atviri ofisai ir daug veiksmo padeda geriau dirbti, introvertus tai visiškai išmuša, jie taip negali susikaupti, mąstyti.
Knygoje kalbama apie introvertiškus lyderius, introvertiškų vaikų auginimą, mišrias šeimas (kurių, beje, didžioji dauguma) ir jose kylančius konfliktus bei kaip juos reikėtų spręsti. Pastarieji du skyriai buvo ypatingai įdomūs, galbūt dėl to, kad daugumą tų dalykų mes jau ne kartą išgyvenome šeimoje.
Taip pat daug dėmesio skiriama ir skirtingų kultūrų palyginimui. Pasak autorės, „veiksmo žmogus“ yra išaukštinimas Vakarietiškoje kultūroje, ypač JAV, tačiau yra ir visiškai priešingų kultūrų, ypatingai Tolimuosiuose Rytuose, kur vyrauja „introverto idealas“.
Nors autorė retsykiais ir įgelia ekstravertams, knyga tikrai nėra kritika nei vienam temperamentui. Ką autorė teigia, tai kad negalima introvertų ir ekstravertų lyginti (juolab pagal tuos pačius kriterijus) – jie yra per daug skirtingi, jiems reikalinga skirtinga aplinka, skirtingas „priėjimas“. Knygoje autorė pateikia pasiūlymų, kaip sudaryti tinkamas darbo, mokymosi sąlygas, kur šių skirtingų temperamentų atstovai galėtų bendradarbiauti, kartu kurti.
Jei norite susipažinti su autore ir pagrindinėmis mintimis iš knygos, labai rekomenduoju peržiūrėti šį TED pranešimą:
Pabaigai, pusiau juokais, pusiau rimtai – daktarės Karmelos gidas, padėsiantis geriau suprasti introvertus (nuo Schroeder Jones). Paspaudę ant paveikslėlio, pasididinkite. Smagaus skaitymo!
Pasidalink: